‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Sava Lietuva » Vaizdo įrašai » » » Nr. 269
Žygio į Volynę ir Podolę aplankyti ir pagerbti lietuvių pilių vaizdai.
, 2010-09-17.

Lietuvos pilys Ukrainoje

2010 metų vasarą, dar prieš Žalgirio pergalės 600-ąsias metines, „LDK parko“ draugija, Baltuatlantida.lt ir „Init“ televizijos grupė nuosavomis lėšomis senu mikrobusu leidosi į šešių tūkstančių kilometrų žygį aplankyti lietuvių pastatytų pilių dabartinėje Ukrainoje, seniau Raudonosios Rusios, Lietuvos Galyčių, Valiūnės ir Podolės žemėse, iki pat Juodosios jūros. Protėvių pagerbimui nuo Lietuvos širdies Gedimino pilies pamatų žygeiviai paėmė rieškučias žemių, išbarstė jas aplankytose pilyse, o ten pasemtų žemių saujas grąžino atgal į Gedimino pilį.

Pirmoji aplankyta pilis — Lucke, kur Gedimino sūnus Liubartas pastatė didžiulę pilį. Tiksliau pirmąjį mūrinį pagrindinių vartų bokštą, o ten buvusią medinę pilį mūrine palaipsniui perstatinėjo Vytautas ir užbaigė Švitrigaila.

Antroje laidoje — lietuvių pilys ir piliakalniai Valiūnės Vladimire, Zimnyje, Belze:

Trečioje laidoje — didingi Radvilų rūmai, bažnyčia ir bastioninė tvirtovė Olykoje, Gediminaičių Čartoriskių pilis Klevanėje:

Ketvirtoje laidoje — Algirdo ir Riuriko palikuonių kunigaikščių Ostrogiškių pilis Ostroge, netoliese — cerkvė ir vienuolynas tvirtovė Mežyričius, o pravažiavus dešimt kilometrų senu akmenimis grįstu keliu — Švitrigailos Novomalino (Glūcho) pilies griuvėsiai:

Penktoje laidoje — aplankyta Olesko pilis, kurią valdę Liubartas, Švitrigaila, kur gimęs Janas III Sobieskis. Po to — vaizdinga Kremenecio pilis, kurioje Vytautas kalino Švitrigailą, kurioje vėliau Žygimanto karalienė Bona kaupė savo lobius:

Šeštoje laidoje — Lietuvos kunigaikščių Ostrogiškių pilis ir rūmai Dubne, Kaributaičių Višnioveckių ir Zbaražų pilys Podolėje:

Septintojoje laidoje — po didžiosios Algirdo pergalės prieš lenkų sąmokslą su Aukso orda mūšyje prie Mėlynųjų vandenų kunigaikščių Karijotaičių pastatytos pilys Podolės uolose ir Raudonėje (Červonograde):

Aštuntojoje laidoje — Podolėje aplankyta vadinta neįveikiama Akmenės (Kameneco) pilis, kurią po didžiosios Algirdo pergalės pastatė Podolės valdovai kunigaikščiai Karijotaičiai, vėliau praplėtė ir atidavė Lenkijai Vytautas. Pilį aprodė ir jo raidą paaiškino vietinis vedlys, senovinių tvirtovių žinovas Igoris Danilovas:

Devintojoje laidoje — dar dakų pradėta statyti Chotino tvirtovė dabartinėje Moldovoje, prie kurios lietuviai sustabdė du turkų antplūdžius į Europą. Toliau Žvaneco tvirtovė, paskandintas senovės miestas Bakota, skardžio uoloje buvęs vienuolynas:

Dešimtojoje laidoje — Podolės sostinėje brolių Karijotaičių pastatyta Smotryčio pilis ir Medžybožo tvirtovė prie Dniestro, stepių pakraštyje. Lietuvius priima ir tvirtovę su išmanymu aprodo pats jos direktorius Olegas Pohorilecas:

Vienuoliktojoje laidoje — piečiausios Lietuvos imperijos pilys Daševe (Očakove), Kačiubėjuje, iš kurio išaugo milijoninis uostamiestis Odesa, Parutinėje su dar senovės graikų kolonija Olbija ir Tavanėje, kur buvo įrengta Vytauto muitinė Juodosios pajūryje ant Šilko kelio. Sugiedotas Lietuvos himnas ir išbarstyta žemių nuo Gedimino pilies kalno Vilniuje:

Paskutinėje, dvyliktojoje laidoje — grįžimas nuo Juodosios (seniau Auksinės) jūros į senąji Europos miestą Kijevą pagerbti Aukštojo piliakalnio, ant kurio stovėjo didelė puošni medinė lietuvių pilis. Po to — lietuvių Koreco pilis Valiūnės žemėje, kurią Jogailos laikais valdė Teodoras Ostrogiškis, vėliau Gedimino sūnaus Narimanto palikuonys Koreckiai. Sugrįžus vėlai naktį į Vilnių, Gedimino pilies kalno papėdėje išbarstytos žemės iš Lietuvos piliakalnių dabartinėje Ukrainoje, padėkota protėviams, pasidžiaugta beveik šešių tūkstančių kilometrų kelionės sėkme ir savo ištverme, sugiedota žygio giesmė:

Daugiau kelionės duomenų — žygio dalyvių istoriko Tomo Baranausko dienoraštyje ir filmuotojo Sauliaus Noviko buveinėje.

Santrauka:

2010 metų vasarą, dar prieš Žalgirio pergalės 600-ąsias metines, „LDK parko“ draugija, Baltuatlantida.lt ir „Init“ televizijos grupė leidosi į šešių tūkstančių kilometrų žygį aplankyti lietuvių pastatytų pilių dabartinėje Ukrainoje, seniau Raudonosios Rusios, Lietuvos Galyčių, Valiūnės ir Podolės žemėse, iki pat Juodosios jūros. Protėvių pagerbimui nuo Lietuvos širdies Gedimino pilies pamatų žygeiviai paėmė rieškučias žemių, išbarstė jas aplankytose pilyse, o ten pasemtų žemių saujas grąžino atgal į Gedimino pilį. Pažintinę televizijos laidą „Aisčių keliai“ filmavo Saulius Novikas ir Ričardas Martišius, rodė „Init TV“ penktadieniais 20:30.

Teiginys:
Aukštos protėvių kultūros ir didžiausios Europoje valstybės paveldo gausu Ukrainoje.
Sritis:
: .
Raktažodžiai:
, , , , , .
Asmenvardžiai:
Tomas Baranauskas, Algimantas Birbilas, Igoris Danilovas, Ričardas Martišius, Saulius Novikas, Olegas Pohorilecas, Algirdas, Bona, Kaributas, Karijotas, Koreckis, Liubartas, Narimantas, Ostrogiškis, Radvila, Švitrigaila, Vytautas.
Vietovardžiai:
Belzas, Chotinas, Červonogradas, Dubnas, Galytis, Glūchas, Kamenecas, Kremenecas, Klevanė, Kijevas, Korecas, Luckas, Medžybožas, Oleskas, Olyka, Ostrogas, Parutinė, Podolė, Smotričas, Tavanė, Vladimiras, Volynė, Zbaražas, Zimnis, Žvanecas.
Kiti tikriniai daiktavardžiai:
LDK, Raudonoji Rusia, Ukraina.
Šaltinis:
http://video.init.lt/main.php/id/4793.
Nuosavybė:
leidžiama neatsiklausus nusirašyti ištrauką su nuoroda į pirminį šaltinį ir autorių.
Įrašą įdėjo:
, 2010-09-17.

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?