‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Paveldas

Paveldas

Rudens lyguo - Baltų vienybės diena
Lyguo
2016-09-18 Vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana „Baltų vienybės ugnis“.
452. Paveikslai: : : , , .
: Rudens lygiadienis — tautinės vienybės šventė.

„Baltų vienybės ugnis“ — vitražo dailininkės Audronės Mickutės dovana dar nesu­slavėjusių ir nesu­germa­nėjusių šventosios Tautos palikuonių ugnies iškilmėms Saulės pergalės 780-mečio garbei per rudens lygiadienį 2016 metų rugsėjo 22 dieną (viso dydžio PNG paveikslas yra 2488×3520 px 0,7 MiB).

Audronė Mickutė Gediminui
Šlovė Gediminui!
2016-07-09 Naujas vitražo dailininkės Audronės Mickutės piešinys.
451. Paveikslai: : : , .
: Lietuvos valdovui Gediminui — 700 metų (1316-2016).

Šiemet sukanka 700 metų, kai, mirus Vyteniui, už šventosios Lietuvos vairo stojo Gediminas. Šį atsakingą darbą tautai jis atliko kiek įmanydamas išmintingai ir garbingai — šlovė Gediminui! Valdiškų priminimo renginių nėra ir nenusimato, bet vitražo dailininkė Audronė Mickutė sukūrė proginį paveikslą Lietuvos valdovo Gedimino 700 metų sukakčiai pagerbti (visu dydžiu 3780×2580 px PNG 0,5 MiB).

2016 m. Audronė Mickutė: „Kovo vienuoliktoji“
Kovo vienuoliktoji
2016-03-11 Naujas vitražo dailininkės Audronės Mickutės piešinys.
448. Paveikslai: : : , , .
: Sveikiname Lietuvos valstybės atkūrimo Kovo 11-ąją!.
Vasario šešioliktoji
Vasario šešioliktoji
2016-02-15 Naujas vitražo dailininkės Audronės Mickutės piešinys.
446. Paveikslai: : : , , .
: Sveikiname Lietuvos valstybės atkūrimo Vasario 16-ąją!.
Romas Pakalnis Seime
Nuo ištakų iki šiandienos
2016-02-12 Romo Pakalnio prakalba Lietuvos poetui Justinui Marcinkevičiui.
447. Prakalbos: : : , , .
: Lietuva išmoko tarti svarbiausius tautai žodžius.

Mes, Justino Marcinkevičiaus bendražygiai, esame pasiryžę bet kuriuo metu pasakyti visus tuos svarbiausius Jo išmokytus žodžius, padaryti Jo įvardintus darbus ir niekada niekam neleisime menkinti Justino Marcinkevičiaus vardo ir Jo vaidmens istorinėje Lietuvos laisvės byloje.

Vilniaus vartų Baltieji stulpai
Vilniaus vartų Baltieji stulpai
2015-12-12 Sambūrio „Patirtis“ pasiūlymas atstatyti Vilniaus vartų paminklus.
444. Prakalbos: : : , , , .
: Baltieji stulpai su vyčiais buvo ryškiausi sostinės žanklai.

Ant pagrindinių kelių į Lietuvos sostinę Vilnių pasitikdavo įspūdingi vartai su 6 m aukščio Baltaisiais stulpais ir metaliniais Vyčiais ant jų. Vilniaus vartų Baltieji stulpai — ryškiausi sostinės ženklai. Jie mena Napoleono sutikimą, sukilėlių kovas, tautos didvyrio Simono Konarskio viešą egzekuciją ir kitas istorines gaires. Be jų neteko prasminės jungties ir kiti tų vietų paminklai: keliautojų globėjo Šv. Jackaus koplytėlė, muitinės, užeigos pastatai. Artėjant Lietuvos nepriklausomybės šimtmečiui, reikia atstatyti šiuos svarbius sostinės paminklus. Atstatymas neužtruks ir nebus brangus, istoriografinės medžiagos išlikę pakankamai. Šie paminklai stiprins vilnietišką tapatybę, išdidumą ir pilietiškumą.

Sarmatijos monetos ir žemėlapiai
2014-07-13 Lietuvos istorinio paveldo iškilmės Marijampolės bažnyčioje.
431. Vaizdo įrašai: : : , .
: Sarmatijos monetų ir žemėlapių rinkinys įteiktas Lietuvos kariuomenės kūrėjams.

2014 m. liepos 13 sekmadienį Marijampolės evangelikų liuteronų bažnyčioje Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių sąjungos Vinco Kudirkos skyriui perduota ir bažnyčioje eksponuota dalis Milvydo Juškausko ir Violetos Sirvydytės sukauptų svarbios įrodomosios vertės 20 iš daugiau kaip 150 Sarmatijos žemėlapių ir 5 iš daugiau kaip 500 senovinių monetų su užrašu SARMATIA (SARMATICÆ, SARMAT, SARM). Surengtoje parodoje šį istorinį rinkinį priėmė Marijampolės skyriaus vadas majoras Algimantas Samuolis. Filmavo operatorius Marius Staronis, redaktorės Justė Lasauskaitė ir Ugnė Joniškytė. 2014-07-18 15 nr. paskelbė ir laikraštis „Karštas komentaras“.

Audronė Mickutė: „Ąžuolas“
Ar Lietuva dar lietuvių valstybė
2014-06-28 Kokia ta Sąjūdžio Lietuvos posovietinė politika ir santvarka.
430. Prakalbos: : : , , .
: Savininkiška lietuvių tauta verčiama tarptautiniu tarnų kumetynu.

Tautos referendumas naujosios eros 2014 metais yra proga apsidairyti, susimąstyti ir apsispręsti, ar jau atsisakome Lietuvos kaip lietuvių valstybės, paskutinio žemės sklypo šiame pasaulyje tautos namams. Su protėvių milžinkapiais, seniausia ir tyriausia „indoeuropiečių“ kalba. Ar susigėdę nusisukame nuo tūkstantmetės lietuvių civilizacijos, išradusios pasauliui savininkišką santvarką ir suklojusios Vakarų kultūros pamatus su gamtajausmio dvasingumo, mokslo ir šeimininkiško ūkininkavimo papročiais. Sambūrio „Patirtis“ užsakymu išguldžiau savo išvadas, į kokią padėtį esame patekę ir kokius turime pasirinkimus.

Kvietimas tautos referenduman
Tautos referendumas — birželio 29-ąją
2014-06-19 2014 metų birželio 29 dieną įvyks referendumas grąžinti tautai valstybę.
428. Numatoma: : : , .
: Tai pirmasis XXI amžiuje pačios tautos susitelkimas ginti tėvynės.

2014 metų birželio 29 dieną įvyks referendumas išreikšti tautos valiai ir tramdyti politikams, kurie jau atvirai išduoda savo tėvynę Lietuvą, įžūliai nepaisydami daugumos žmonių nuomonės, niekindami doros papročius ir protėvių atminimą, griaudami paskutinius lietuvių valstybės pamatus. VRK savo išaiškinimu neleido balsuoti už kiekvieną referendumo klausimą paskirai — tik už visus arba prieš visus keturis:
1. Sumažinti referendumui surengti reikiamų parašų skaičių iki 100000;
2. Referendumu priimtus sprendimus keisti tik referendumu;
3. Atstatyti Lietuvos piliečių nuosavybės teisę žemei, miškams ir vidaus vandenims;
4. Gamtos išteklius pramoniniu būdu naudoti tik po privalomojo referendumo.

Vytenis Papievis Donelaičio 300 metinėms
Karaliaučiaus srities vietovardžiai
2014-05-03 Surinkau į žemėlapį rusiškus, vokiškus ir lietuviškus gyvenviečių pavadinimus.
427. Pateiktys: : : , , , .
: Dar galima atkurti lietuviškus Parusios vietovardžius.

Įkurtas Mažosios Lietuvos, dabar Rusijos federacijos Karaliaučiaus srities (rusiškai Калининградская область, vokiškai Königsberg) vietovardžių žinynas — kompiuterinė GIS duomenų bazė, jau veikia ir internete, atviruoju KML formatu, pritaikyta tyrinėti „jautriame“ žemėlapyje. Žinyne surinkti duomenys iš daugelio šaltinių: etnografų Vinco Vileišio, Povilo Kušnerio, Aleksandro Miuicelio, Manfredo Švarco, Viliaus Pėteraičio, Marijos Razmukaitės, Valdemaro Šimėno, Rimanto Matulio, Rimanto Lazdyno, bendradarbiaujant su GOV, OSM ir talka Lietuvai.lt. Aprašyta apie 4000 vietovardžių su jų vokiškomis ir rusiškomis atmainomis. Ketiname pridėti dar vandenvardžių, piliakalnių ir kitų išlikusių vietovardžių, plėstis į Lenkiją, Gudiją, bendradarbiaujant su kitų šalių geografais, etnografais, istorikais, kalbininkais.

Margutis saulėje
Margutis saulėje
2014-04-19 Naujas dailininkės Audronės Mickutės piešinys.
426. Paveikslai: : : , , , .
: Sveiki sulaukę saulėtų Velykų!.

Tai vitražo dailininkės Audronės Mickutės piešinys 2014 m. Velykų proga. Nuo pat ledynmečio ir Akmens amžiaus Velykos buvo didžiausia mūsų tautos metų šventė. Po žiemos atgimstanti gamta, iš Pietų tėvynėn perėti parskridusių paukščių turgus, itin maistingi kiaušiniai buvo tikra atgaiva ir pavasario sulaukusiems žmonėms. Todėl kiaušinis — svarbiausia šventinė auka, apeiga ir puošmena. Tautiniu kiaušinio puošybos papročiu margučio raštais vaizduojamos paukščio pėdos, saulė, gamtos atsinaujinimo ratas, gyvybės sūkurys. Išryškinant kiaušinio sukinį, eiklumą velykinio ridenimo varžybose. O šiame paveiksle (žr. visu dydžiu) pritaikytas dešimtojo amžiaus austinės juostos raštas.

LPD pareiškimas dėl žemės
Žemė yra Lietuvos valstybingumo pamatas
2013-11-13 Lietuvai pagražinti draugijos prisistatymas per „Laisvosios bangos“ radiją.
422. Nuorodos: : : , .
: Žemė yra lietuvių tautos valstybingumo pamatas.

Europa yra gerai, jeigu mes patys nepersistengiame, suteikdami jai galių, kurių suteikti jokiais būdais negalima. Mes jau esame pardavę visus strateginius objektus, visas gamyklas, visus bankus, todėl jeigu dar ir žemę parduosime, tai Lietuvos paprasčiausiai neliks po kokių 20-30 metų. Tai ne šiaip išgalvota grėsmė — tokia dabar yra pasaulio tikrovė. Todėl šiandien daugybė žmonių prisideda prie referendumo organizavimo „iš apačios“, nes valdžia jau seniai netarnauja žmonėms, kaip turėtų. Tauta laikoma kvailio vietoje ir netgi jos aiškios nuostatos yra ignoruojamos. Valdžia žemina lietuvių tautą, sakydama, kad ji esą nieko negali nuspręsti, nes nėra informuota kažkokiais specifiniais klausimais. Galima pagalvoti, kad Lietuvos valdžioje dešimtmečiais sėdi tik patys geriausi specialistai. Tai kodėl gyvename prasčiau už kaimynus? Ką tie „specialistai“ padarė gero ar tokio stebuklingo sugalvojo? Ogi nieko. Lyginant su šveicarais, mūsų visuomenė yra visiškai užblokuota, iš jos atimta bet kokia teisė spręsti. Šveicarijoje žmonių bendruomenės sprendžia visus klausimus vietoje, pačios priiminėja įstatymus ir nuolat kontroliuoja valdžią, kaip ji vykdo tautos įpareigojimus.

Odetė Abromavičiūtė: Vėlinės
Neparduokime tėvynės
2013-09-21 Sambūrio „Patirtis“ pareiškimas dėl žemės pardavimo užsieniečiams.
421. Prakalbos: : : , , .
: Tautai gresia samdinių ir klajoklių likimas.

Pirmąjį atkuriamos Lietuvos dešimtmetį vykusi sparti dekolektyvizacija kėlė džiugių vilčių atgaivinti šeimos ūkius, agrarinę pramonę, nuosavybinę santvarką ir tautos kultūrą Lietuvos sodžiuose. Tačiau antrasis dešimtmetis pasižymėjo įtartinai užprogramuotu šeimos ūkių išstrūmimu ir prekinės gamybos, sodžių nualinimu, valstiečių vertimu parduoti žemę ir tapti samdiniais. Lygia greta kūrėsi itin stambios latifundinės kompanijos, kai 1 – 2 % bendrovių abejotinais pagrindais užvaldė net 40 % šalies žemės ūkio naudmenų ir kasmet susižeria iki 80 % Europos sąjungos paramos lėšų, skirtų visai Lietuvos žemės ūkio plėtros programai. O dabar įvairūs politiniai agentiniai statytiniai padeda užsienio korporacijoms supirkinėti pelningiausius žemės ūkius, pažangiausias agrarinio verslo ir kultūros sklaidos įmones. Prieštaraujant konstitucijos dvasiai, ES senbuvių valstybių teisinei praktikai ir Lietuvos statutui, nuosekliai siekiama užvaldyti tautos pamatą — žemę. Visa tai, kaip ir prasidėjęs vietinių mokyklų bei bibliotekų uždarinėjimo vajus, naikinant kultūros židinius kaimo vietovėse, sukėlė srautinę jaunimo emigraciją iš tėvynės.

Dr. Romas Pakalnis
Esu atsakingas
2013-06-03 Dr. Romo Pakalnio prakalba LPS 25-mečio iškilmėse Seime.
405. Prakalbos: : : , .
: Nesuvokiama atsakomybė savo šeimai, bendruomenei, valstybei.

Reikia pagaliau nustoti diskredituoti seniausią indoeuropiečių kalbą, nustoti siaurinti jos vartojimo sritis (moksle, reklamoje, kitur), reikliau vykdyti Valstybinės kalbos įstatymą visoje Lietuvoje, nepasiduoti autonomininkų šantažui keisti abėcėlę. Valstybės pareigūnai privalo nedalinti niekam pažadų įvesti naujas raides ar sugrįžti kaip kažkada prie kirilicos. Sąjūdžio žmonės niekam nedavė tokių teisių ir, jeigu reikės, teisinėmis priemonėmis padės valdžiai apsispręsti ginti tautą savo tėvynėje.

H paplitimas Europoje
Raidės H pabėgimas
2013-02-04 Džianio Rodario pasakos vertimas lietuvių kalba.
400. Ištraukos: : : , .
: Italai raidę H rašo, bet jos netaria.

„Čipolino nuotykių“ autorius Džianis Rodaris parašęs įdomią pasakaitę, kokia nelaimė ištiktų Italiją, jei iš jos pasišalintų raidė H. Sąmojis kilęs iš to, kad italai nors H ir rašo, bet jos netaria, todėl galima įsivaiz­duoti, jog H jaučiasi nepaisoma, nevertinama, tarsi nereikalinga Italijoje. O germanų šalyse H tariama, dažna ir ten jinai svarbi, tarsi būtų gerbiama. Kitaip nei ispanų kalboje, kur H irgi dažnai netariama, italų kalboje H yra išnykusi ir iš rašybos. H itališkai rašoma tik kartu su c, tas derinys ch itališkai tariamas kaip lietuviškai k. Yra vos keli itališki žodžiai, paveldėję iš lotynų kalbos pavienę raidę H.

Kaip atradau Emanuelį Lėviną
2013-01-04 Prof. Andrius Valevičius apie Lėvino filosofiją.
398. Nuorodos: : : , , .

Bestudijuodamas Kanadoje, Amerikoje, Italijoje aštuntajame dešimtmetyje dar nieko nebuvau girdėjęs apie Lėvino filosofiją. Tik 1981 metais Vokietijoje iš profesoriaus Gerdo Hefnerio pirmąkart sužinojau ir susidomėjęs ėmiau skaityti „Visuotinumą ir begalybę“, kitus Emanuelio Lėvino kūrinius. Patraukė Vakarų filosofams nebūdingas gilinimasis ne į save, savo jausmus ir poreikius, o moralinė atsakomybė ir dėmesys kitam žmogui, nagrinėjimą argumentuojant gausiais pavyzdžiais iš kasdienio gyvenimo. Grįžęs Kanadon, profesoriaus Čarlzo Teiloro dėka surašiau disertaciją Lėvino pasaulėvokos klausimu, apsigyniau savo tezę ir gavau mokslų daktaro master laipsnio vardą. Išplėtotos disertacijos ir asmeninių pokalbių su pačiu mąstytoju pagrindu Niujorke išleidau knygą „From the Other to the Totally Other“. O ypač nudžiugau, suradęs Lėvino dar jaunystėje parašytą ir „Vairo“ žurnale 1933 metais paskelbtą filosofinę apybraižą „Dvasiškumo supratimas prancūzų ir vokiečių kultūroje“. Išverčiau ją angliškai ir paskelbiau žurnale „Continental Philosophy Review“, įrodydamas Vakarų pasauliui, kad Emanuelis Lėvinas giliausiomis savo šaknimis buvo lietuvis filosofas, anksčiau negu jis tapo prancūzų filosofas.

Statkai Kaune 1934 m.
Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki Lėvino
2012-12-16 Apie lietuviškas Vakarų filosofų Kanto ir Lėvino šaknis.
397. Paskaitos: : : , , .
: Kanto ir Lėvino etinės atsakomybės nuovoka lietuviška.

Valencijos universiteto profesoriaus Antonio Lastra užsakymu išguldyta esė apie didžiųjų Vakarų kultūros filosofų Imanuelio Kanto ir Emanuelio Lėvino lietuviškas šaknis. Knygoje atskleidžiamas lietuvių kalbos savitumas, nusakant erdvės ir laiko santykį. Iškeliamas lietuvių kalboje glūdintis darnos supratimas, lemiantis žmogaus pasaulėvoką ir įsipareigojimą kitiems žmonėms. Būtent šiomis įžvalgomis išgarsėjo, padarė poveikį Vakarų galvosenai, dėl to labiausiai vertinami filosofai Kantas ir Lėvinas. Kanados filosofo Andriaus Valevičiaus dėka dokumentuojama, kad Lėvinas gerai mokėjo ir rašė lietuviškai. Knyga papildyta XVIII amžiaus pabaigos vokiečių mąstytojų, paties filosofo Kanto ir oficialios vokiečių valdžios argumentais, kodėl lietuvių kalbą būtina išsaugoti.

Lietuvos stipruolių pergalė
Stipriausi vyrai pasaulyje — lietuviai
2012-10-02 Gera žinia iš pasaulio galiūnų varžybų Amerikoje.
390. Įvykiai: : : , , .
: Auksą ir sidabrą iškovojo Lietuvos stipruoliai.

2012 m. spalio 2 dieną Amerikoje pasibaigusiose pasaulio galiūnų varžybose aukščiausias vietas užėmė Lietuvos stipruoliai: auksą iškovojo Žydrūnas Savickas, o sidabrą — Vytautas Lalas. Žydrūnui stipriausio pasaulio vyro World’s Strongest Man vardas pripažintas jau trečius metus, prieš tai keliskart yra pripažinusi ir IFSA federacija, Pasaulio čempionų lyga, WSC, „Fortissimus“, kitos organizacijos, o garbingiausia Arnoldo taurė įteikta net šešis kartus. Po savaitės Vilniuje visą SCL garbės pakylą užėmė vien lietuviai: Žydrūnas tapo rąsto kėlimo pasaulio čempionu ir pasaulio čempionų čempionu, Vidas Blekaitis atitinkamai ketvirtas ir antras, Vytautas Lalas abipus trečias ir dar pagerino akmenų krovimo pasaulio rekordą.

Lietuviai Venesueloje
2012-05-26 Stasio Petkaus TV reportažas Zitos Kelmickaitės laidoje „Ryto suktinis“.
384. Vaizdo įrašai: : : , .
: „Zetos“ redaktore Amerikoje visi tiki, ja pasitiki ir ją gerbia.

„Lietuvos televizijos“ laidoje „Ryto suktinis“ 2012 m. gegužės 26 d. 11 val. parodytas reportažas apie Jūratės de Rosales nuopelnus ankstyvajai Lietuvos istorijai, apie Rosales viešnagę 2011 m. biržely Lietuvoje, apie Jūratės darbą, leidžiant populiariausią Venesueloje politikos ir kultūros žurnalą „Zeta“ ir apie jos sutelktos Venesuelos lietuvių bendruomenės gyvenimą. Beje, žodis Venesuela reiškia Veneciją, o Venecija (Venecia, Venetia) kilusi iš antikinio Vakarų baltų genties tautovardžio venetai — galbūt jie kadaise įsteigė šią Ądrijos jūros uosto respubliką. LTV laidos vedėja Zita Kelmickaitė, filmuotos medžiagos autorius LTV operatorius — Stasys Petkus, nuotraukos Arūno Dingelio. Plačiau viešnagės įspūdžius antrašte „Operatoriui Petkui Venesueloje pavyko išvengti pagrobimo“ aprašė Snieguolė Davidavičienė portale Alfa.lt 2012-05-05.

Nijolė Balčiūnienė
Žygeivių judėjimas Lietuvoje
2012-01-25 Nijolė Balčiūnienė kalbasi su Aldona Vaicekauskiene.
372. Nuorodos: : : , , .
: Žygeiviai buvo kraštoryros ir tautinių dainų gaivinimo sąjūdžio pradininkai.
Judai — ne žiedai ir ne judėjai
2011-09-18 Žodžių „judas“, „žydas“ lietuvių ir kitose kalbose kilmė ir reikšmė.
389. Pastabos: : : , , .
: Kalbotyra rodo lietuvišką ne vien Europos kultūros kilmę.
Juozapas Montvila
Juozapo Montvilos takais
2011-08-04 Kraštotyros žygio po Vilnių Juozapo Montvilos takais vaizdai.
331. Paveikslai: : : , , , , .
: Vilniuje dar išlikusi atmintis ir pagarba miesto geradariui.

Gražią rugpjūčio 4 dieną surengėme pažintinį žygį Juozapo Montvilos atminimui ir jo nuopelnams pagerbti. Juozapas Mantvila (1850-1911, rusiškai Юзеф Монтвиллъ, lenkiškai Józef Montwiłł) pastatė keturis naujus gyvenamuosius kvartalus, Vilniaus senbuvių ligšiol tebevadinamus Montvilos kolonijomis, „Žemės banko“ (dabar „Lietuvos banko“) pastatą Gedimino pr. 6, savo namą (dabar Susisiekimo ministerija) Gedimino pr. 17 ir kitas įžymybes, ypač daug nusipelnė šelpdamas neturtingo jaunimo mokslus, steigdamas švietimosi ir kitokias visuomenines draugijas, tarp kitų sudarė sąlygas reikštis ir būsimajam prezidentui Antanui Smetonai.

Lietuvai pagražinti draugija
Kam skamba Lietuvai pagražinti draugijos varpai
316. Nuorodos: : : .

Romualdas Grigas: Lietuvoje tebeegzistuoja, tebekvėpuoja kultūrinio, dvasinio ir patriotinio apaštalavimo tinklai… Vienas ryškiausių – Lietuvai pagražinti draugija. Tai – pilietinė, patriotinė organizacija, kuriai su neįtikėtinu kantrumu, su tikro apaštalavimo pasiaukojimu nuo pat jos atkūrimo pradžios (1995 06 23) vadovauja Juozas Dingelis.

Apie pareigą tėvynei išrikiuoti raitelius
317. Nuorodos: : : , , .

Vilius Bražėnas: Daugelis JAV žymiausių politologų jau seniai teigia, jog dabar varžybos vyksta ne tarp kairės ir dešinės, o tarp globalizmo ir nacionalizmo. JAV akademiniame, žiniasklaidos ir politiniame elite vyrauja globalinės utopijos idėja. Todėl pasitaiko politinių sprendimų, priešingų net JAV interesams. Popiežius Benediktas XV įspėjo: „Pasaulio valdžios atėjimo ilgisi visi blogiausi ir iškrypėliški elementai. Tokia valstybė panaikintų visus tautinius saitus. Joje nebūtų pripažįstamas joks tėvo autoritetas virš jo vaikų ar Dievo viršenybė virš visuomenės. Jei tokios idėjos bus įgyvendintos, tai neišvengiamai seks dar negirdėtas teroro viešpatavimas.“ Žymus disidentas Vladimiras Bukovskis Europos sąjungą pavadino pabaisa (monster), kuri turi būti išardyta, kol ji dar neišsigimė į totalitarinę valstybę – tarpinį etapą į pasaulinę valdžią ir tautų sunaikinimą. Jis priminė, kad tokių planų turėjo Leninas ir Trockis. Jei be kovos atsisakysime nepriklausomybės ir tautiškumo, kurį dabar bandoma sutapatinti su nacizmu, pateksime į „pasaulio piliečių“ mėsmalę, ateities tautos galės mus apkaltinti tėvynės išdavimu. Reikia statyti dvasines užtvaras tautų žudikų idėjų įsiskverbimui į tautos sąmonę bei pasąmonę. Ypač jaunimas turėtų pakilti į ideologinį partizaninį ir po to organizuotų pulkų karą už tautos išlikimą. Kelti Lietuvą ne iš viršaus, o iš apačios, buriantis talkos branduoliams. Mūsų istorijoje pirmavo ir toliau turi pirmauti pareiga tėvynei. Pareiga tėvynei išrikiavo Lietuvos raitelius Juodosios jūros pakrantėje, Saulės mūšio laukuose ir Žalgiryje. Ji subūrė kovotojus Pilėnuose ir partizanų bunkeriuose. Viešpats gal neklaus mūsų, ar tau pavyko, bet tikriausiai paklaus, ar mėginai.

Apie lenkiškas pasakas
300. Nuorodos: : : , , , , .

Alvydas Butkus: Lenkų kalba Lietuvoje yra atneštinė, o plisdama slavėjant Vilniaus apylinkių kaimiečiams lietuviams ir lenkėjant į šį kraštą atsikėlusiems baltarusiams, virto tam tikru slavišku tarptautiniu žargonu – „po prostu“ kalba. Daugelyje kaimo vietovių ji paplito XIX-XX a. ir, suprantama, nėra jokios gretimos lenkų tarmės tęsinys. Antra vertus, kultūriniu ir lingvistiniu požiūriu „po prostu“ kalba dėl savo unikalumo yra daug vertesnė išsaugoti už tikrąją lenkų, tačiau vietinėse mokyklose mokoma lenkų bendrinės kalbos, tokiu būdu naikinant net dabartinį etninį krašto savitumą.

Pašaipios partizanų dainos
„Linksmos“ partizanų dainos
2011-03-10 Kvietimas į naujo „Kupolės“ CD pristatymo koncertą Kaune, kovo 31 d. 17:30.
306. Numatoma: : : , .
: Dainos išreiškė panieką socialistinei santvarkai, išjuokė prisitaikėlius aktyvistus.

Kovo mėnesio 31 dieną 17:30 kviečiame į Kauno apskrities viešąją biblioteką Kaune, Radastų g. 2 — „Kupolė“ pristatys naują, tik šiemet išleistą CD plokštelę. Joje — lietuvių sodžiuose gyvai dainuotos, ansamblio tautosakos žygiuose paliudytos pašaipios 1944–1954 metų karo atminties dainos. Pašaipos buvo atsvara komunistinei propagandai, okupantų gražbylystei ir stribų siautėjimui. Nežmoniškos išgyvenimo sąlygos, nuolatiniai pavojai, bendražygių žūtys ir išdavystės nepalaužė pasipriešinimo dvasios. Dainos išreiškė panieką socialistinei santvarkai, išjuokė prisitaikėlius aktyvistus, buvo mėgiamos žmonių, stiprino jų pasitikėjimą, skatino nuosavybės, garbės ir orumo gynimą.

Įsikandę laikykimės kalbos grynumo
2011-01-06 Apie plintančių „tarptautinės lietuvių kalbos“ svetimybių taršą.
302. Nuorodos: : : , , , .

Nors Čikagos lietuvių dienraštyje „Draugas” pasitaiko įmantrių sakinių ir mandrų žodžių, bet pasigirsta balsų, kad išeivijos lietuvių kalba darosi „per gryna” ir dėl to sunku susikalbėti su Lietuvoje gyvenančiais lietuviais! Įsikandę laikykimės to grynumo ir nuolat jo siekime. Tai išeivijos lietuvybės pagrindinis ramstis — Vytautas Matulionis (Cleveland Heights, OH, USA).

Lietuviški šiaudiniai dangaus sodai
Lietuviški kabantys sodai
2010-12-17 Apie šiaudinių sodų sudėtingumą, darną ir prasmę.
282. Vaizdo įrašai: : : , , , , .
: Lietuviai puošti mokėjo, bet nekūrė dailės be paskirties.

Lietuviški šiaudiniai dangaus sodai verti UNESCO pasaulinio kultūros paveldo apsaugos. Savo sudėtingumu, darna, grožiu primena pasaulio stebuklu vadinamą senovės Tarpupio kabantį sodą. Tautodailininkė Marija Liugienė pasakoja, kiek kruopštumo, proto, darnos ir grožio supratimo reikėjo sukurti tokiam įspūdingam tvariniui iš šiaudų, ašutų ir vaško. Dailininko profesijos nebuvo, kurti mokėjo visi. Nors puošyba lietuviai garsėjo, bet nieko nekūrė be paskirties. Sauliaus Noviko ir Ričardo Martišiaus 2010-12-27 laida per „Init“ televiziją.

Griovimas kūrybos vardu
2010-11-23 Aloyzo Stasiulevičiaus prakalba Lietuvos mokslų akademijoje.
286. Vaizdo įrašai: : : , .
: Dailėje mažėja meno ir tautiškumo, plinta nepadorumas ir griovimas.

Prieš karą Lietuvos menas buvo pasaulyje garsus, nors modernus, bet buvo tautiškas. Šiuo metu įsigali fluxus idėja — tautiškumo niekinimas, logikos, darnos ir grožio niokojimas, turto griovimas. Pasibaigė laikai, kai inteligentas buvo ant kranto. Dabar laive, neaiški kryptis, neaišku, kas už vairo. Kai laivas skęsta, nebereikia partijų, reikia gelbėti skęstantį laivą — Aloyzas Stasiulevičius.

Ilgės Vėlinės Lietuvoje
Ilgės, vėlinės ir tautos papročiai
2010-11-01 Init TV laida apie lietuvių tautos ilges, vėlinių papročius.
273. Paveikslai: : : , , , , , , .
: Su protėvių vėlėmis bendraujama nuolat, jų pagerbimu prasideda visos šventės.

Vėlines kaip atskirą šventę atnešė krikščionybė, o lietuvių bendravimas su vėlėmis buvo kasdienis, protėvių patarimo klausinėdavo nuolat, jų nuopelnų pagerbimu prasidėdavo visos šventės. Tik nenaudėliai pražūva ir išnyksta, o dorai gyvenę ir nusipelnę žmonės pakeičia savo būties pavidalą, atsiskyrę nuo mirusio kūno tampa dvasiomis, toliau tarnaujančiomis dievui ir žmonėms, padedančiomis gyventi palikuonims.

Katytė iš Eifelio bokšto
266. Nuorodos: : : , , , .

Marcelijus Martinaitis: Žodis „butas“, „būstas“ padarytas iš „būti“, „prabūti“, „išbūti“ ir panašiai. Tai toks komunalinis įrenginys, sumodeliuotas vaikams auginti, maitintis, ilsėtis, kuo nors užsiimti. Mano kaime namus vadindavo gyvenimu, nes ten tilpo visa, kuo žmogus gyveno, veikė, mąstė, šventė… Tai buvo tam tikra individuali erdvė, didesnė už tą, kurioje šiandien gyvename tokiose savo butų dėžutėse. Yra žinoma, kad ir gyvūnai siekia valdyti tam tikrą erdvę, o uždaryti narve nustoja net daugintis.

Evaldas Purlys Sapieginėje
Karališkas Sapiegų dvaras
309. Įvykiai: : : , , , .

Sapiegų rūmų ir parko Vilniaus Antakalnyje atstatymo projekto vadovas, Lietuvos nusipelnęs architektas Evaldas Purlys — atidus dailidė ir geras istorijos žinovas — 2010 rugsėjo 26 dieną 13 valandą pakvietė besidominčius žmones pristatyti savo projekto, mielai papasakojo apie dvaro kilmę, istorines aplinkybes (Kazimieras Sapiega rengėsi tapti Abiejų tautų respublikos karaliumi Kazimieru IV), sumanymą, parko išplanavimą, rūmų architektūrą, jų raidą, likimą ir atstatymo galimybes (daugelį svarbiausių dalykų pavyko ištirti, sužinoti). Brėžiniai iš Heritage.lt, nuotraukų autorius Vladas Palubinskas.

Istorinis paveikslas
2010-09-25 Tapytojas Aloyzas Stasiulevičius apie atminties dailę ir politiką.
265. Garso įrašai: : : , , .
: Lietuvos politikai priešiški protėvių kultūros atminimo menui.

Nors valstybė neužsakinėja istorinio meno kūrinių, Lietuvos valdžia išvis priešiška tautinei dvasiai ir protėvių nuopelnų pagerbimui, individualistų grupė savo lėšomis surengė istorinio paveikslo parodą, skirtą Žalgirio mūšio 600 metinėms. Paroda veikia Lietuvos dailininkų sąjungos menėje „Arka“ Vilniuje, 2010 m. nuo rugsėjo 15 iki spalio 2 dienos. Šią parodą ir istorinio meno svarbą tapytojas Aloyzas Stasiulevičius pristato Lietuvos radijo 2010-09-25 laidoje „Kultūros savaitė“, kalbina laidos vedėja Jolanta Kryževičienė.

Antanas Lipeika, Evaldas Ožeraitis, Nerutė Kligienė ir Laimutis Telksnys
Nerutė Kligienė: CD leidyba
2010-09-19 Nerutės Kligienės CD leidyba.
261. Leidėjai: : : , .
: Įamžinti tautinį paveldą skaitmeniniu pavidalu svarbu, saugu ir patogu.
Nerutė Kligienė: bibliografija
2010-08-29 Nerutės Kligienės rašiniai spaudoje ir žiniasklaida apie Nerutę Kligienę.
258. Leidėjai: : : .
: Įamžinti tautinį paveldą skaitmeniniu pavidalu svarbu, saugu ir patogu.
Tautosakos reikšmė mokslui
2010-05-21 Leopoldas Krušinskas per Lietuvos radiją apie svarbias žinias lietuvių tautosakoje.
241. Garso įrašai: : : , , , , , .
: Lietuvių tautosaka vertesnė istorijos mokslui ir mokslotyrai už PR raštiją.

Česlovo Gedgaudo fondo steigėjas Leopoldas Krušinskas menotyrininkei žurnalistei Ingai Berulienei apie svarbias žinias lietuvių tautosakoje — 2010-05-21 16:03-16:30 per „Lietuvos radiją“, laidai „Gyvoji istorija“. Deja, garso kokybė visai prasta, jau pačio pokalbio įrašymo metu.

DainuSvente.org
Daina aš gyvenu
2010-03-30 Išeivijos kvietimas į IX dainų šventę Kanadoje.
212. Numatoma: : : , .
: 2010 liepos 1-4 dienomis į Torontą suvažiuos per tūkstantį choristų.

Į devintąją dainų šventę Toronte (Kandoje) ketina susrinkti daugiau kaip 1100 choristų iš Šiaurės Amerikos, Anglijos, Lenkijos, Lietuvos. Jie sudarys šventės koncerto jungtinį chorą. Iš Lietuvos atvyksta ir dainininkas Marijonas Mikutavičius, kurio koncertu penktadienį prasidės dainų šventės savaitgalis. Bus smagi šeštadienio „Miestelio vakaronė“ ir iškilmingas užbaigimas — pokylis „Miško balsai“ sekmadienį. Bilietus galima užsisakyti svetainėje Dainusvente.org (angl. Lithuaniansongfest.org).

Kalbos sargybinis
293. Nuorodos: : : .

Neretai apgailestaujame ar net papriekaištaujame, kad šviesiausieji mūsų žmonės nesibrauna į valdžią, ir kad jie tarsi paliko mus, pasitraukė ar atsitraukė. Nesunku įsivaizduoti, kiek partijų ar visuomeninių organizacijų norėtų, kad jų nariu ar net garbės pirmininku būtų Justinas Marcinkevičius. Nesuvilioja. Poetas pats pasirinko postą. Kalbos sargybinio.

Dar esame čia
208. Nuorodos: : : , , , , .

Olava Strikulienė: Kas atsitiko dabar? Norėjome nepriklausomybės, bet negavome. Gavome ką? Laisvę greičiau išnykti. Laisvę išsigimti. Išsprūsti iš visų mūsų apeiginių ratų, ratukų, ratelių. Išsprūsti iš didžiojo mūsų rato, dar vadinamo Lietuva. Ištrinti visas apeigas. Pradedant tradicine šeima. Naikinti, naikinti, naikinti! Paneigti! Save. Lietuvį. Tarsi Europai netinkamą vabzdį. Net Švedijos Europos Sąjungos reikalų ministrė prižiūrės. Kaip tas vabzdys tinkama linkme keičiasi. Kaip mutuoja. Kaip maskatuoja vaivorykštės spalvų vėliavomis. Kaip vaiposi. O mes ir mūsų protėviai tik nejaukiai žiūrėsime ir tylėsime. Jau dabar tylime.

SMS puskalbė Lietuvos žiniasklaidoje
2010-02-17 Lietuvos radijas klausia, gal jau metas prastinti lietuvių rašybą.
204. Garso įrašai: : : , , , , .
: Žurnalistų rašyba rodo jų etiką ir žiniasklaidos kultūrą.
Lietuvos valsčiai
2010-02-16 „Versmės“ leidžiamo vietinių tyrimų šimtatomio medžiaga pasiekiama ir internete.
203. Nuorodos: : : , , , .
: „Lietuvos valsčių“ kraštotyros žinynas Llt.lt — „Lietuvos internete“ garbės žymūnas.

Vasario šešioliktąją prieš knygų mugę dera pagerbti rūpestingai renkamą ir kruopščiai tvarkomą tautinės kraštotyros žinyną „Lietuvos valsčiai“. Valsčiai — tai protėvių savivaldos žemės, savarankiškos valstybės, pilietinės visuomenės. Kiekviena su savo piliakalniais — kapinėmis, gynybos ir švenčių pilimis, kurias paeiliui prižiūrėjo patys pilėnai, nuosavuose sodžiuose įsikūrę ūkininkai. Įvedus krikščionybę, pilys panaikintos vardan bažnyčių, bet parapijos ilgainiui beveik atitiko valsčius. Tik 1950 metais valsčiai suskaidyti į apylinkes, dabar į seniūnijas, jos sujungtos į dirbtinius „rajonus“, o šie dar ir į apskritis.

Kas Vyriausybę įgaliojo kenkti valstybinei kalbai?
2010-01-23 Apie vyriausybės nutarimą Lietuvos piliečių vardus ir pavardes rašyti nevalstybine kalba.
197. Nuorodos: : : , , .

Kazimieras Garšva: Vyriausybės atstovai stengiasi siaurinti Lietuvos nepriklausomybę ir kalba kaip tarybiniai propagandistai, nutylėdami jiems prieštaraujančius dalykus ir iškraipydami kitką: „sprendimas siūlomas įvertinus kalbininkų išvadas, kuriose teigiama, jog asmenvardis yra unikalus konkretaus asmens tapatybės žymuo, tad jam netaikomi lietuvių kalbos sistemos dėsniai“. Bet kalbininkai visą laiką siūlo priešingai, tik už juos kalba valstybės apmokami diletantai, užsiėmę priešvalstybine veikla.

Pasas
Pasas mintyje
2010-01-21 Kas yra žmogaus pavardė — ištartas žodis ar jo grafinis ženklas.
196. Nuorodos: : : , , , .

Darius Kilinskis: Kalba nėra jos raštas. Atrodo aišku savaime, bet rašto žmonėms dažnai būna nelengva tai suvokti. Kai daugiau skaitai, rašai, nei kalbi, tai ir kalba ima atrodyti labiau jos raštas, nei pati kalba, t.y. tariami garsai. Žodis rašto žmonėms yra jo užrašas, o ne pats žodis, ištartas balsu. Kad gali būti kitaip, kad užrašas tai ne žodis, daugeliui žurnalistų, politikų, teisininkų, atrodo net sunku įsivaizduoti. Tikroji pavardė — tai jos užrašas, neabejoja Anatolijus Lapinskas. Tapatybė — tai pavardės užrašas, akivaizdu Rimvydui Valatkai. Ar yra kitaip manančių? Perskaičius jo straipsnį, atrodo, kad nėra, nebent esi pasiklydęs tarp trijų pušų tautininkas arba linkęs tyčiotis iš kitų tautybių nacis.

Kompiuterinių programų lietuvinimas
2010-01-13 Apie kompiuterių ir programų prisitaikymo Lietuvos sąlygomis svarbą.
193. Garso įrašai: : : , .
: Tautų, kurių kalbos šiuo metu nėra kompiutery, nebeišliks.

Prisitaikyti kompiuterius vietos sąlygomis ir išsiversti programas gimtąja kalba visada verta, nes ir mokant angliškai, gimtąja kalba suvokiama greičiau, darbas spartesnis — vieno ar kelių vertėjų sugaištą laiką atsveria daugybės naudotojų santaupos ir patogumas. O tautų, kurių kalbos šiuo metu nėra kompiutery — nebeišliks.

Švaistiklis (svastika) tautodailėje
Svastikos mūsų bus amžinai
2010-01-08 Apie visatos veikimo ženklo lietuvišką kilmę ir paplitimą pasaulyje.
201. Paskaitos: : : , , , , .
: Svastikų pripažinimas būtent mūsų protėvių ženklais yra garbė.

Svastikos — paprasčiausi Visatos veikimo brėžiniai. Yra senovinių ženklų, kurie naudoti nebetinka, nes nebėra tų valstybių, tų veiksmų, buvusiųjų tikslų. O svastikų ženklai tiks, kol veiks gamtos dėsniai, kol veiks Visata. Kosmoso tyrėjų ir branduolinės fizikų nuotraukos įrodo, kad viskas subalansuotai sukasi — nuo elektronų apie atomų branduolius iki galaktikų. Svastikų pripažinimas būtent mūsų protėvių ženklais — mums garbė. Įrodymas lengvas ir nebrangus.

Tautos dainos
2009-10-17 : Rinkinėlis dainų, dar primenančių buvusį galingą, gilų, skambų, sodrų ir itin švarų dainavimą.
164. Garso įrašai: : : , .
Antano Baranausko giesmės
2009-10-17 : Vyskupo Antano Baranausko sukurtos tautinės giesmės.
163. Garso įrašai: : : , .

Keletas Antano Baranausko tautinių giesmių iš 1998 metais išleistos MC kasetės, 2007 metais perrašytos į CD plokštelę. Jas dar tebegieda Lietuvos sodžiuose ir Anykščių „Valaukis“ (vadovė Violeta Juciuvienė).

Partizaniškos dainos
1944-1954 dešimties metų Lietuvos pasipriešinimo socializmui dainos.
2009-10-17 : Dešimties metų karo, priešinimosi socializmui dainos.
165. Garso įrašai: : : , , , .
Žydrūnas
Žydrūnas Savickas — jau trečiąkart pasaulio galiūnų čempionas
2009-10-03 Džiugi žinia iš Maltos.
153. Įvykiai: : : , , .
: Maltoje pasibaigė pasaulio stipruolių pirmenybės.

34 metų 191 cm ūgio 170 kg svorio stipruolis Žydrūnas Savickas iš Biržų nugalėjo šiandien, 2009-10-03 šeštadienį, pasibaigusiose pasaulio galiūnų pirmenybėse. Pirmenybių finalas vyko Maltoje tris dienas, nuo 2009 spalio 1 iki 3 dienos.

Antanas Verbickas
Antano Baranausko „Anykščių šilelio“ giesmei — 150 metų
2009-09-21 Taikomosios dailės muziejuje IX.22 18:00 įvyks sukaktuvių iškilmės.
146. Numatoma: : : , , , .
: Poema sukurta giedoti, o ne skaityti, juolab ne deklamuoti.

Antanas Baranauskas „Anykščių šilelį“ sukūrė ne skaitymui ir juo labiau ne deklamavimui, o giedojimui. Apskritai deklamavimas, išpūstas deklaratyvus maivymasis, jausmų demonstravimas, humanitarinis romantizmas ir bulvaras yra svetimas lietuvių padorumo papročiams ir grožio suvokimui, tautos kultūra yra kur kas aukštesnio lygio.

Ar gyvas kalbos kultūros paveldas?
2009-09-12 Renata Šerelytė apie gėdą dėl aukštesnės už šiuolaikinę protėvių kultūros.
139. Garso įrašai: : : , , , , , .
: Emancipuotos moterų pavardės yra gėda.
Svaigūs skrydžiai
2009-08-29 Parasparnio skrajūnų vaizdai.
131. Vaizdo įrašai: : : , , , .
: Gaiviausias skrydis būna be variklio, be kabinos, be standžių santvarų.
Naminio alaus reklama klaidina turistus
2009-08-17 Kiek išlikę naminio alaus papročių, kaip priimami turistai.
91. Nuorodos: : : , , , , , .

Biržai garsėja ir toliau garsinami kaip alaus kraštas. Reklaminiuose lankstinukuose, internete ir turizmo agentūrose turistams siūloma susipažinti su alaus gaminimo papročiais, paragauti naminio alaus. Iš anksto susitarus ir didesnei turistų gaujai tai gal ir pavyktų pamatyti. Tačiau pavieniams turistams belieka eiti į „Zinutę“ ar „Piceriją“ arba pirkti bambalį „bravorinio“. Tuo pažintis su „alaus kraštu“ ir baigiasi. „Biržiečių žodžio“ žurnalisto Dariaus Mikelionio tyrimas, ar tikrai naminis alus dar gaminamas, kaip tai skelbia reklamos ir kodėl niekam nereikia privačių turistų pinigų.

Rimantas Matulis: bibliografija
2009-08-14 Rimantas Matulis spaudoje ir žiniasklaida apie Rimantą Matulį.
341. Leidėjai: : : .
: Protėvių paveldo puoselėjimas lemia tautiškumą, valstybingumą ir kultūrą.
Lietuvos atgimimo obeliskas, Tautinės giesmės paminklas, Vinco Kudirkos varpinė
2009-08-11 Lietuvybės paminklas Vilniuje, daktaro Vinco Kudirkos aikštėje.
77. Paveikslai: : : , , , , , , .
: Iškiliausias dvidešimtmečio dailės kūrinys tiek svarba, tiek ir menine raiška.

Ryškiausias dailės kūrinys ir bene vienintelis tokio lygio statinys per dvidešimt vėl laisvos Lietuvos metų. Aišku, asmeninėmis lėšomis, per ilgą vargą ir nepaisant visų politikų trukdymų. Paminklakalys Arūnas Sakalauskas, architektas Ričardas Krištapavičius, Vlado Palubinsko nuotrauka. Ant paminklo stiklo išrašyti Tautinės giesmės žodžiai.

Sąlygos rašytojų kalbai
2009-08-09 Skirtingų kalbų derinimo tarpusavy ir rašybos taisyklės.
64. Taisyklės: : : , , , .
: Lietuviai išlaikę baltų prokalbės sodrumą ir tikslumą.
Nepadorių žmonių mušti nereikia
65. Nuorodos: : : , , .

Turi būti pasipriešinimas negarbei. Negarbingam žmogui niekas nepaduodavo rankos — .

Pamokslas radijo muzikos redakcijai
Česlovo 3 eilėraščiai ir pamokslas Žinių radijo muzikos redakcijai
2009-06-25 Trys Česlovo eilėraščiai ir patarimas Žinių radijo muzikos redakcijai.
93. Garso įrašai: : : , , , .
: Lietuvių tautinė daina yra žymiai aukštesnės kultūros už radijo brukamą muziką.

Žinių radijo pertraukos ir savaitgalis užpildytas svetimkalbiais rypavimais, kurie ne tik erzina, bet ir žemina mūsų tautinį orumą. Lietuvį daina lydėjo nuo neatmenamų laikų, nuo žilos senovės. Dainoje jis rasdavo nusiraminimą ir paguodą. Ir džiaugsmo kibirkštį, kuri suteikdavo jėgų ir stiprybės ištverti ir išlikti savo sunkiame gyvenimo kely. Dainoje yra sukaupti mūsų tautos dvasiniai lobiai, jos unikalios kultūros atspindžiai ir meilė savo kraštui. Šventvagiška ir net pavojinga visa tai užmiršti ir paniekinti.

Pasaulis lietuvių kalboje
2009-06-09 Prof. Olego Poliakovo enciklopedijos „Pasaulis ir lietuvių kalba“ pristatymas.
140. Nuorodos: : : , , .

Profesorius Olegas Poliakovas, studentas iš Maskvos atvykęs išmokti gyvos kaimo žmonių šnekos, išleido dar neregėto masto, kruopštumo ir svarbos enciklopediją „Pasaulis ir lietuvių kalba“. Nei valdžia, nei vadovaujantieji kalbininkai žinyno pristatyme nedalyvavo, jokios mokslinės recenzijos nei viešo atsiliepimo ligšiol nepaskelbta.

Kalbos pabaiga?
161. Nuorodos: : : , , , , .

Juk vienoje pamatinėje Vakarų knygoje ne šiaip sau tvirtinama: Pradžioje buvo Žodis ir Žodis buvo Dievas… Pridursiu, kad ir pabaigoje yra tas pat, tik vietoje „Dievo“ atsiranda Ekranas, spjaudantis nuodingos kalbos debesis, kurių mūsų mažytė sielelė jau nebepajėgia įkvėpti ir priglausti. Šitaip kalba tampa jei ne žmogaus priešu, tai bent jau labai klastingu ir destruktyviu pakeleiviu, o gal tiesiog tironu. Pamėginkite tris valandas paspoksoti į televizorių perjunginėdami kanalus… – Arvydas Šliogeris

Tautą budinti per kalbą
127. Nuorodos: : : , , , , .

Išgyvename metą, kai kėsinamasi sumenkinti visas tautines vertybes — Valerija Vaitkevičiūtė

Kalba, mada ir Prancūzija
2009-04-05 Apie prancūzų rūpestį kalba.
121. Pastabos: : : , , , , , , .
: Saugoti gimtąją kalbą nėra gėda.
Kumečio sindromas
280. Nuorodos: : : , , .

Romualdas Grigas: Globalizmas yra ideologija, grindžiama siekiu viešpatauti pasaulyje. Ir jis gali būti pačių įvairiausių formų. Ar ne tokių tikslų siekė ir dar viena atmaina – komunizmo ideologija? Ar ne to paties siekia atviros visuomenės ideologija? Kitaip tariant, jokių ribų, jokių riboženklių. Ir kuo greičiau bus sunaikintos prigimtinės kultūros, tuo lengviau bus globalizmo ideologijai plisti.

Skriaudžių kanklės
2008-12-26 Povilo Mataičio teatras pagerbia Skriaudžių kanklininkus.
167. Vaizdo įrašai: : : , , , .
: Nebeišsaugojom kanklių papročio, nebeturim nei gaidų, nei garso įrašų.

Povilo Mataičio Lietuvių folkloro ansamblis Rumšiškėse pagerbia Antano Degučio, Prano Puskunigio ir Skriaudžių kanklininkų atminimą. Scenografijos dailininkė Dalia Mataitienė. Stilizuota, grojimas ir dainavimas suprastintas. Neišsaugotas buvęs skambesys, nebeliko nei giedojimo papročio, nei gaidų, nei garso įrašų. Šis koncertas įrašytas į filmą, čia daugiau jo ištraukų.

Galbūt negrįšiu
2008-12-21 Lietuvos partizanų daina ant jų kapu tapusio ežero.
98. Vaizdo įrašai: : : , , , , .
: Tėvynės gynėjų ūkininkų dainos itin aukštos kultūros.

Dainuoja „Kupolė“, veda Gintautas Mikalauskas ant Mergelių akių ežero prie Druskininkų, 2008-12-21 LTV laidai „Gyvenimo ratu“.

Valsas savo gamybos cimbolais
2008-10-26 Jonas Lechovickas nuo Ignalinos skambina valsą savo gamybos cimbolais.
97. Vaizdo įrašai: : : , , , .
: Muzikantai buvo nagingi ir išprusę patys, ne valdiškų mokyklų ir ne bažnyčios dėka.
Ainu per kiemų
2008-05-31 Dainuoja studentų „Spiečius“.
100. Vaizdo įrašai: : : , , , .
: Vedėja traukia visai neblogai, pagavusi tautinio dainavimo dvasią.

„Spiečius“ Žilvino Pekarsko TV laidoje „Kultūra“ 2008-05-31. Dainą veda Dominyka Kriščiūnaitė.

Kitoniška Dzūkija
69. Nuorodos: : : , , , , , .

Getija, getai yra baltų genties (jotvingių, dzūkų) lotyniškas pavadinimas. Dar neseniai Vilniaus krašte mažai kas kalbėjo lenkiškai, o dabar net oficialiai senieji lietuviški vietovardžiai ir asmenvardžiai tariami ir rašomi lenkiškai — .

„Verpeta“
2008-04-24 Kaišiadorių „Verpeta“ dainuoja LTV 2008.
107. Vaizdo įrašai: : : , , , .
: Teisingai bedainuoja tik pati vadovė, o vyrai visai gėda.

„Už ką barsi“, „Aisiu in kalnelius“ ir „Sakyk sudieu“ dainuoja Kaišiadorių „Verpeta“, dainas veda Valerija Jankauskienė.

Ein mergelė per dvarelį
2008-04-18 Žemaičių liaudies daina.
99. Vaizdo įrašai: : : , , .
: Dainuojama būdavo tiktai visa jėga, taip net lengviau susiderinti balsus.

„Kupolė“ traukia žemaitišką dainą, veda vadovas Antanas Bernatonis.

Ringailių vyrų karo dainos
2008-04-12 Šios dainos sudėtos ir į 2007 CD „Siūbavo liepelė“.
108. Vaizdo įrašai: : : , , , , , .
: Šiek tiek primena buvusį galingą vyrišką dainavimą.
Didžiausia išdavystė lietuvių kalbos istorijoje
2007-11-05 Justino Marcinkevičiaus prakalba Vinco Urbučio knygai „Lietuvių kalbos išdavystė“.
180. Prakalbos: : : , , , , , , .
: Lietuvių kalba politikų prievartaujama savo namuose, mūsų akivaizdoje.

Gimtoji kalba tapo Kalbos komisijos politikų įkaite. Lietuvių kalbai stengiamasi žūtbūt įpiršti, įbrukti, savo kažkokiu 60-uoju nutarimu prikergti tai, kas jai svetima, kas ardo, griauna mūsų rašybą, naikina linksniavimą, daro jį neįmanomą, sutrauko žodžių sintaksinius ryšius. Tuo būdu į mūsų linksniavimo ir sintaksinių žodžio ryšių sistemą įleidžiamas virusas, kuris ją sunaikins. Žinoma, ne per metus, bet šimtmečio irgi neprireiks. O po mūsų — kad ir tvanas.

Matiešionys
Po Jono Kazlausko dangum
2007-08-01 Prakalba per kalbininko metinių iškilmes jo tėviškėje.
43. Prakalbos: : : , , , , , , , , .
: Kalbos prastėjimas rodo nykstantį protą.

Apsišarvavę mokslo išradimais, naujosiomis technologijomis ir socialinėmis garantijomis, kažką labai svarbaus savyje prarandame. Įpratome, yra patogiau sakyti „mes“, nei „aš“ ir taip asmeninės atsakomybės nusikratyti. Bet ar ne dėl to ir traukiasi mūsų galvos, nyksta mintys? O jei minties nėra, tai ir žodžio nebereikia.

Lietuvos piliakalniai
2006-04-14 Kaip sovietmečiu žygeiviai gelbėjo lietuvių piliakalnius.
262. Pastabos: : : , , , .
: Stora velėna piliakalnius saugo, o krūmai ir medžiai ardo.
Nuo auksologijos iki lietuvių etnogenezės
2005-11-04 Apie Gintauto Česnio veiklą ir nuopelnus profesoriaus 65 metinių proga.
155. Nuorodos: : : , , , , .
: Gintautas Česnys buvo pasaulinio mokslo žymūnas, pasišventęs tautos paveldui ir žmogaus genetikai.

Profesoriaus Gintauto Česnio 65 metų sukakčiai pažymėti Janina Tutkuvienė pateikia šios iškilios asmenybės — Lietuvos mokslų akademijos nario eksperto, buvusio Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto dekano (1988-1999), Anatomijos, histologijos ir antropologijos katedros vedėjo (1988-2001), Lietuvos valstybinės premijos laureato (1989) ir Estijos valstybinio apdovanojimo (2005) — mokslinės veiklos ir kitos kūrybos apžvalgą. Gintautas Česnys baigė Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą 1963 metais. Jo mokslinė ir pedagoginė veikla rutuliojosi nuo auksologijos (pirmoji disertacija „Lietuvių kūdikių auksologinė charakteristika, longitudinalinis tyrimas“, 1970) iki lietuvių etnogenezės (antroji disertacija „Senųjų Lietuvos gyventojų antropologija“, 1986) problemų nagrinėjimo. Dabar profesorius daugiausia laiko skiria svarbiausių Lietuvos antropologijos istorijos periodų apibendrinimui, iškiliausių jos asmenybių mokslinės veiklos nagrinėjimui.

Menininkų duetas
143. Nuorodos: : : , , , , , .

Man atrodo, kad tie vaikai, kuriuos tėvai išmokė nebijoti darbo, niekada nepražus — Marija Ladigaitė-Vildžiūnienė

Raskila
Raskila
1998-09-05 Liudvikas Giedraitis „Liaudies kultūroje“ apie tautinės dainos klubą „Raskila“.
270. Nuorodos: : : , , .

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?