‡ Lietuva internete: žinių talka

visos skiltys:

Žodžio užklausa:

Raktažodžiai

Sava Lietuva
Kaip tvarkytis, kad Lietuva būtų sava

ISSN 1392-9127
Lietuva internete » Sava Lietuva » Leidėjai

Jūratė Statkutė de Rosales

Jūratė Statkutė gimė 1929 m. Kaune, mokėsi Kaune, Paryžiuje, Niujorke, gyvena Venesueloje. Rašė Amerikos lietuvių laikraštyje „Dirva“, dabar „El Nuevo País“, yra žurnalo „Zeta“ vyriausioji redaktorė, dažnai pasisako per radiją ir televiziją. Gudų klausimu išleidusi penkias knygas, kalbotyros ir filosofijos klausimu — skaitmeninę knygą, o internete dabar rašo monografiją „Europos šaknys“. Garbės daktarė, apdovanota Lietuvos edukologijos universiteto medaliu, LDK Gedimino ordino Riterio kryžiumi, aukščiausiais Venesuelos ir Karakaso ordinais, buvo išrinkta Iberų Amerikos žurnalistų metų asmenybe. Pašto adresas: vardas.pavardė@gmail.com.

Atnešto turinio rodyklė

Rosales 84-mečio pokalbis
2013-09-16 Sigitas Valadka su Jūrate de Rosales per „Init“ televiziją.
415. Vaizdo įrašai: : : , , .
: Išleista monoigrafijos „Europos šaknys“ antroji dalis.

2013 m. rugsėjo 9 dieną, Jūratės de Rosales 84-ųjų metinių proga ją kalbina televizijos žurnalistas Sigitas Valadka apie ką tik išleistą trilogijos „Europos šaknys“ antrąją dalį ir šiuo metu rašomą trečiąją, apie pernai Valensijos universiteto profesoriaus Antonio Lastros išleistą knygą „Lituania philosophica“, apie istorijos mokslo naujoves, apie kosmopolitizmą ir tautiškumo išsaugojimą. Pokalbis parodytas „Init TV“ laidoje „Nuomonės“ 2013-09-12.

Jūratė Rosales
Europos šaknys giliau
2013-09-09 Jūratė de Rosales per „Laisvosios bangos“ radiją.
414. Garso įrašai: : : , , .
: Išleista jau antroji monografijos „Europos šaknys“ dalis.

„Laisvosios bangos“ radijo laidos „Korys“ vedėjas Audrys Antanaitis kalbina Lietuvoje vėl viešinčią Jūratę de Rosales iš Venesuelos apie jos monografijos „Europos šaknys“ antrąją dalį ir apie istorijos bei kalbotyros mokslo padėtį 2013 metų rugsėjo 7 dieną, trukmė 47 minutės.

Pasišventusi protėvių istorijai ir Lietuvai
2013-08-27 Stasio Petkaus dokumentinis filmas apie Jūratę de Rosales.
417. Vaizdo įrašai: : : , .
: Rosales gerai žinoma, labai gerbiama Venesueloje ir už jos ribų.
Kęstutis Pūkas su Jūrate de Rosales
2013-08-20 Jūratė de Rosales per „Pūko“ televiziją ir radiją.
418. Vaizdo įrašai: : : , .
: Lietuvių kalbos ir tautos papročių išdavystė yra nusikaltimas žmonijai.
Joana Mureikienė
Neparklupdoma Lietuva
402. Nuorodos: : : , , , .

Joana Mureikienė: šių metų vasario 16 d. negalėjau atsistebėti eitynėmis Kaune – eina mergaitės tautiniais drabužiais, nešinos trispalvėmis, o jas lyg kalines lydi gausus ginkluotų policininkų pulkas. Ko tad valstybės struktūros bijo? Trispalvės vėliavos? Skanduojamo žodžio: Lietuva? Savo šalį mylinčio savos tautos jaunimo? Eisenose žengiančių vaikų? Ypač skaudu išgirsti žiniasklaidoje pasigirstantį epitetą „fašistai“, skirtą eisenoje dalyvaujantiems žmonėms apibūdinti. Tuo pačiu žodžiu mane vadino sovietų lagerių prižiūrėtojai.

Kaip atradau Emanuelį Lėviną
2013-01-04 Prof. Andrius Valevičius apie Lėvino filosofiją.
398. Nuorodos: : : , , .

Bestudijuodamas Kanadoje, Amerikoje, Italijoje aštuntajame dešimtmetyje dar nieko nebuvau girdėjęs apie Lėvino filosofiją. Tik 1981 metais Vokietijoje iš profesoriaus Gerdo Hefnerio pirmąkart sužinojau ir susidomėjęs ėmiau skaityti „Visuotinumą ir begalybę“, kitus Emanuelio Lėvino kūrinius. Patraukė Vakarų filosofams nebūdingas gilinimasis ne į save, savo jausmus ir poreikius, o moralinė atsakomybė ir dėmesys kitam žmogui, nagrinėjimą argumentuojant gausiais pavyzdžiais iš kasdienio gyvenimo. Grįžęs Kanadon, profesoriaus Čarlzo Teiloro dėka surašiau disertaciją Lėvino pasaulėvokos klausimu, apsigyniau savo tezę ir gavau mokslų daktaro master laipsnio vardą. Išplėtotos disertacijos ir asmeninių pokalbių su pačiu mąstytoju pagrindu Niujorke išleidau knygą „From the Other to the Totally Other“. O ypač nudžiugau, suradęs Lėvino dar jaunystėje parašytą ir „Vairo“ žurnale 1933 metais paskelbtą filosofinę apybraižą „Dvasiškumo supratimas prancūzų ir vokiečių kultūroje“. Išverčiau ją angliškai ir paskelbiau žurnale „Continental Philosophy Review“, įrodydamas Vakarų pasauliui, kad Emanuelis Lėvinas giliausiomis savo šaknimis buvo lietuvis filosofas, anksčiau negu jis tapo prancūzų filosofas.

Statkai Kaune 1934 m.
Filosofinė Lietuva: nuo Kanto iki Lėvino
2012-12-16 Apie lietuviškas Vakarų filosofų Kanto ir Lėvino šaknis.
397. Paskaitos: : : , , .
: Kanto ir Lėvino etinės atsakomybės nuovoka lietuviška.

Valencijos universiteto profesoriaus Antonio Lastra užsakymu išguldyta esė apie didžiųjų Vakarų kultūros filosofų Imanuelio Kanto ir Emanuelio Lėvino lietuviškas šaknis. Knygoje atskleidžiamas lietuvių kalbos savitumas, nusakant erdvės ir laiko santykį. Iškeliamas lietuvių kalboje glūdintis darnos supratimas, lemiantis žmogaus pasaulėvoką ir įsipareigojimą kitiems žmonėms. Būtent šiomis įžvalgomis išgarsėjo, padarė poveikį Vakarų galvosenai, dėl to labiausiai vertinami filosofai Kantas ir Lėvinas. Kanados filosofo Andriaus Valevičiaus dėka dokumentuojama, kad Lėvinas gerai mokėjo ir rašė lietuviškai. Knyga papildyta XVIII amžiaus pabaigos vokiečių mąstytojų, paties filosofo Kanto ir oficialios vokiečių valdžios argumentais, kodėl lietuvių kalbą būtina išsaugoti.

Lietuviai Venesueloje
2012-05-26 Stasio Petkaus TV reportažas Zitos Kelmickaitės laidoje „Ryto suktinis“.
384. Vaizdo įrašai: : : , .
: „Zetos“ redaktore Amerikoje visi tiki, ja pasitiki ir ją gerbia.

„Lietuvos televizijos“ laidoje „Ryto suktinis“ 2012 m. gegužės 26 d. 11 val. parodytas reportažas apie Jūratės de Rosales nuopelnus ankstyvajai Lietuvos istorijai, apie Rosales viešnagę 2011 m. biržely Lietuvoje, apie Jūratės darbą, leidžiant populiariausią Venesueloje politikos ir kultūros žurnalą „Zeta“ ir apie jos sutelktos Venesuelos lietuvių bendruomenės gyvenimą. Beje, žodis Venesuela reiškia Veneciją, o Venecija (Venecia, Venetia) kilusi iš antikinio Vakarų baltų genties tautovardžio venetai — galbūt jie kadaise įsteigė šią Ądrijos jūros uosto respubliką. LTV laidos vedėja Zita Kelmickaitė, filmuotos medžiagos autorius LTV operatorius — Stasys Petkus, nuotraukos Arūno Dingelio. Plačiau viešnagės įspūdžius antrašte „Operatoriui Petkui Venesueloje pavyko išvengti pagrobimo“ aprašė Snieguolė Davidavičienė portale Alfa.lt 2012-05-05.

Lietuviški įspaudai Pirėnuose
Nevalia vėl pavėluoti
2012-02-22 Baltų istorijos mokslo padėties apžvalga, veiklos gairės ateičiai.
374. Pastabos: : : , , , .
: Lietuva turėtų pirmauti, tiriant baltų paveldą, o ne vilktis užsieniui iš paskos.

Lietuvoje ilgai nenorėta pripažinti, kad baltų etninės žemės toli už dabartinių Latvijos ir Lietuvos sienų. Baltistikos mokslas atsirado užsienyje, Lietuvoje vienintelis Kazys Būga tada gvildeno vandenvardžių kilmės hipotezę. Iki Marijos Gimbutienės pripažinimo baltų paveldo paieškos plačiame Europos ruože išvis buvo laikomos „nemoksliškomis“ (ir dabar praeities iki Mindaugo tyrinėjimai vadinami „proistore“, net „paraistorija“). Jei dabartinis Nepriklausomos Lietuvos mokslas laiku nesujudės, vėl gali atsirasti naujų pangermanų ar panslavų, kaip jau buvo nutikę praeityje, kai germanai pasisavino gudus, o slavai griebėsi „baltoslavų“ kalbos klasifikacijos. Lietuvių kalbotyra negali užsidaryti vien dabartinės Lietuvos sienose, turi veikliai reikštis pasaulinėje romaniškų ir slaviškų kalbų genezės tyrimų plotmėje, kur baltų kalbos gali pasirodyti raktas, atveriantis vaizdą ir į pačių baltų buvusį didžiulį poveikį romaniškoms kalboms V-XI amžiuose, ir slavų kalbų susidarymui nuo VI-VII amžiaus ir vėliau.

Godonys - Codanus sinus, Aistmarės - tautų įsčios.
Kaip tėvynė tampa svetima
2012-01-30 Dėl „Europos šaknų“ kritikos žurnale „Respectus philologicus“.
369. Pastabos: : : , , , .
: Kritikai neišnagrinėję žinių šaltinių, net kritikuojamos knygos nėra perskaitę.
Luis ir Jūratė Rosales
Dr. Jūratės de Rosales perspėjimas
2011-10-09 Amerikos lietuvių žurnalistė apie emigraciją, žiniasklaidą ir orumą.
349. Vaizdo įrašai: : : , , , , .
: Lietuvoje grėsmingai gilėja praraja tarp valdžios ir tautos.

Jūratė de Rosales: Pro tą angą, kurią mano surasti dokumentai atvėrė, jau tekės pažinimo srovė. Kaip sakė Maironis — nebeužtvenksi upės bėgimo. Antra — anksčiau ar vėliau nebegalėsime kliautis vien apgavimais. Tikrieji senieji dokumentai, tuo labiau dabar, elektronikos laikotarpiu, kada jie staiga pasidarė labai prieinami, patys susiras skaitytoją. Aš juos jau suradau ir paskelbiau — nieko neišgalvojau. Toliau viskas vyks savaime. Kas tam priešinasi, liks praeity, užmaršty, kitapus.

Jei imsi prisitaikyti, niekas tavęs negerbs
2011-10-04 Pokalbis apie Lietuvos raidą ir emigrantų likimą per Init TV.
343. Vaizdo įrašai: : : , , , .
: Reikia diagnozuoti pragaištingą tautos išsivaikščiojimo ligą.

Jūratės de Rosales 2011 m. birželio 20 d. pokalbis su TV laidos „Susitikimai“ vedėju Sigitu Valadka apie Lietuvos ūkinę ir dvasinę raidą, apie emigracijos mastą ir išeivių pasirinkimą, apie mokslą, žiniasklaidą ir žurnalistiką. Parodyta per „Init“ televiziją 2011 m. spalio mėn. 4 d.

Dr. Jūratė de Rosales
Dr. Jūratė de Rosales Lietuvoje
2011-07-14 „Init“ TV laida apie Rosales viešnagę Lietuvoje 2011 m. birželio antroje pusėje.
323. Vaizdo įrašai: : : , , , , , , .
: Jūratės de Rosales moksliniai tyrinėjimai įvertinti VPU medaliu ir garbės daktarės vardu.

„Init“ televizijos laida apie dr. Jūratės de Rosales viešnagę Lietuvoje 2011 metų birželio 13 – 23 dienomis: apie mokslinių tyrinėjimų pripažinimo iškilmes, apdovanojant Lietuvos edukologijos universiteto (VPU) medaliu ir suteikiant garbės daktarės vardą (honoris causa), apie paskaitą ir knygos „Europos šaknys“ pristatymą Lietuvos mokslų akademijoje, apie dalykinius susitikimus su kalbininkais Vytauto Didžiojo universitete, su archeologais Klaipėdos universitete, su istorikais, kraštotyros ir tautinės kultūros puoselėtojais, savo talkininkais. „Init TV“ laidos autoriai Vaida Stagniūnaitė ir Saulius Novikas.

Rytų ir Vakarų istorijos spragos
2011-06-18 Doc. Edvardo Satkevičiaus pranešimas po dr. Rosales paskaitos Birštone.
332. Vaizdo įrašai: : : , , , , , , .
: Politiniai istorikai nepaiso archeologijos baltiškų iškasenų Kinijoje.

Doc. Edvardas Satkevičius iš Kauno papildo dr. Jūratės de Rosales paskaitą Birštone 2011 m. birželio 18 d. apie baltų paminėjimus kinų metraščiuose, apie gerai išsilaikiusius baltiškus kapus I tūkst. pr.m.e. ant Gintaro ir Šilko kelio Gobio slėnyje (dabar dykuma Vakarų Kinijoje), apie tų baltų iš kinų perimtos tarties dzūkiškus bruožus ir apie II a. pr.m.e. bei V m.e. a. piliakalnius, rodančius pilių grandinės liekanas ant buvusių valstybių sienos dabartinėje Lietuvoje. Šių duomenų politiniai istorikai ir kalbininkai ligšiol netyrinėja, nepaiso (ignoruoja).

Akad. Algirdas Gaižutis sveikina dr. Jūratę Rosales
Giluminiai požiūriai laukia savo valandos
2011-06-15 LEU rektorius akad. Algirdas Gaižutis vertina Jūratės de Rosales tyrinėjimus.
363. Prakalbos: : : , , , .

Keldama hipotezes apie didį probaltų vaidmenį visoje Europos istorijoje ir kultūroje, autorė remiasi daugybe istorinių šaltinių, archeologų, kalbininkų tyrinėjimais ir išvadomis. Jos keliamos ir grindžiamos hipotezės apie getų – dakų ir trakų įspaudą Europos istorijoje, apie probaltiškojo kamieno ypatingą reikšmę, grindžiamos labai svarbiais įvairiais šaltiniais ir jų aiškintojų, interpretatorių svarstymais bei diskusijomis. Man nekelia abejonių Jūratės Statkutės de Rosales gera savijauta tame rate, palaikoma dalykų žinojimo, fundamentalumo, erudicijos ir sąžiningumo. Imponuoja rašančiosios geismas, jai susitikus su tai, kas istorijoje atrodytų nesuprantama, nuodugniai aiškintis, dėliotis, vengti visažinio povyzos.

Dr. Jūratė de Rosales
Ačiū
2011-06-15 Garbės daktarės inauguracinė prakalba Lietuvos edukologijos universitete.
409. Prakalbos: : : , .
: Garbės supratimo išliko ten, kur būta mūsų protėvių.

Pradėjus gilintis į vadinamuosius žygius, iškyla gal įdomiausia tyrimų dirva: matome labai ankstyvą, stebėtinai išmoningą kultūrą, anuo metu paženklinusią nemažą dalį visos Europos. Iškyla prieš mūsų akis ne karu pasižyminti tauta, o kultūrą ir gerovę nešanti, organizuota, tobulą naminių gyvulių ir žirgų auginimo patyrimą turinti visuomenė, sugebanti įtraukti kitas tautas į bendro ūkinio klestėjimo tinklą. Iškyla nuoseklus gamtos gerbimas ir savitas vertybių rūšiavimas, kuriame žmogaus gerovė siejama su gamta, ir ši dinamiška, amžino atsinaujinimo gamtos ir žmogaus junginio sąvoka dvasiškai atsistoja aukščiau, negu graikų ir romėnų akmeninėmis statybomis paremta dabartinės kultūros sąvoka.

Jūratė Rosales - garbės daktarė
Rosales viešnagė Lietuvoje
2011-05-30 Jūratės ir Luiso Rosales susitikimų ir pasisakymų 2011 m. biržely medžiaga.
318. Numatoma: : : , , , , , , .
: Garbės daktarės vardo suteikimo proga aplankiau Lietuvą.

Turiu padėkoti akademinei bendruomenei už mano triūso pripažinimą Lietuvai svarbia moksline veikla — už garbės daktarės vardo (doctor honoris causa) suteikimą. Pripažinimo iškilmės įvyko birželio 15 dieną 11 valandą Vilniaus pedagoginio universiteto centrinių rūmų aktų salėje (Studentų g. 39), inauguracinė paskaita ir naujos knygos „Europos šaknys“ pristatymas — Lietuvos mokslų akademijoje (Gedimino g. 3) birželio 16 dieną 16 valandą. Paskaita Birštono savivaldybės salėje — birželio 18 dieną 15 valandą, paskaita Vytauto Didžiojo karo muziejuje Kaune — birželio 20 dieną 14 valandą. Jotvingių ir prusių atminimo pagerbimas Punske — birželio 21 dieną (atšaukiau). Mokslinė diskusija Klaipėdos universiteto senato salėje — birželio 22 dieną 11 valandą, o 17 valandą — paskaita Klaipėdos viešojoje bibliotekoje. Dabar čia vaizdinė ir kitokia medžiaga, kurią pavyko surinkti talkininkų dėka.

Galindų nugalėtų romėnų ginkluotės palaikai
Galindų lobis Mozūrų ežere
2011-04-20 Apie lenkų archeologų radinį Mozūruose, buvusiame ežere.
311. Nuorodos: : : , , , .

Lenkų archeologai Mozūrų ežero dugne aptiko svarbų radinį — stambų baltų genties galindų karo lobį. Iš ginklų prabangumo archeologai spėja, kad tai nugalėtų romėnų karininkų ginkluotė, kita karinė manta ir puošalai. Bet archeologai sutriko dėl laidojimo papročio priešų ginklus sulaužyti, sudeginti ir paskandinti ežeran — tokia laidosena ligšiol buvo žinoma tik Jutlandijoje, todėl priskirta gotams. Šis svarbus radinys prieštarauja germaniškai gotų hipotezei ir paremia Jūratės de Rosales tyrimų išvadas, kad menamieji gotai iš tikrųjų buvo baltai išeiviai — gudai.

Karalius Ostrogodas
2011-04-02 Apie III-V amžiaus Černiachovo kultūros kilmę ir priežastis.
305. Paskaitos: : : , , , , .
: „Getikoje“ aprašytą trečiąjį gudų antplūdį atitinka artojų suklestėjimas.

Senojo geležies amžiaus pradžioje atsiradus juodajai metalurgijai, suklestėjo artojų tauta baltai: geležinių noragų dėka dirvą išmokta arti giliau, išrastas dalgis, pjautuvas, daug kitų naudingų padargų ir našių ūkininkavimo būdų. Žmonės pakilo ieškoti naujų žemių į pietus ir rytus. Apsigyvenus vieniems gudams rytuose, kitiems vakaruose, atsirado ostrogudų ir visigudų pavadinimai. Skirtumas tarp vadinamųjų griautingų ir dervingų atrodo reiškė dvi skirtingas agrotechnikas. Archeologų vadinamos Černiachovo kultūros atsiradimą atitinka gudų kilmės romėnų istoriko Joradanio „Getikoje“ aprašyta trečioji gudų, o netrukus ir gepidų migracijos banga iš Vyslos žemupio į Pietus. Gepidų karaliaus Fastido susirėmimo su gudų karaliumi Ostrogodu aprašymas liudija, kad gudai ir gepidai buvo gentainiai.

Sarmizegetusa
Europos šaknys
2011-03-01 Dar rašoma knyga apie baltiškas Europos kultūros ištakas.
294. Pateiktys: : : , , , , .
: Baltiškas pajūrys buvo daugelio tautų tėvynė ir kultūros lopšys.

Šiuo metu rašau plačios apimties knygą „Europos šaknys“. Tai daugelį metų savo ir kitų tyrinėtojų surinktos medžiagos apibendrinimas apie indoeuropietiškos Vakarų kultūros šaknis, apie dabar baltais vadinamos tautų tėvynės reikšmę, apie seniausią ir didžiausią Europos valstybę, apie proistore arba net paraistorija dabar vadinamą praeitį prieš Lietuvos krikštą. Čia knygos pristatymas, turinio rodyklė, šeši pirmieji skyriai ir vis papildomi bibliografiniai duomenys, leidybos naujienos.

Akmenų vainikai
2011-02-28 Kas per Vielbarko kultūra buvo eros pradžioje Vyslos žemupyje.
285. Paskaitos: : : , , , , .
: Gotai ir gepidai buvo ne germanai, o baltai.

XX amžiaus pradžioje Vyslos žemupyje prie Vielbarko archeologų atkasta kultūra, datuota I a. po Kr. Kapai buvo padengti akmenų vainikais, vyrai laidoti be ginklų. Tokia laidosena tuo metu buvo žinoma tik Gotlando saloje Baltijos jūroje, dabartinėje Švedijoje. Todėl buvo nutarta, kad į Pavyslį iš salos atsikėlę germanai. Tačiau tuo metu dar nebuvo tirtos baltų vietovės. Vėlesni Lietuvos archeologų tyrimai parodė, kad tokia pati laidosena jau seniai ir dar labiau buvo būdinga Vakarų baltams, ypač Semboje ir Lietuvos pajūryje. Kalbotyros duomenys rodo godų ir gepidų tautovardžių baltiškumą ir paremia „Getikos“ autoriaus antikos istoriko Jordanio teiginius, kad gudai kilę iš prūsiško Baltijos pajūrio. Taip sugriūva nuo praėjusio šimtmečio pradžios pasaulyje įsigalėjusi istorikų teorija, kad vadinamoji gotų-gepidų migracija — pakilusi nuo Vyslos žiočių II a. po Kr., atvykusi į Balkanų pusiasalį ir įveikusi Romą V a. po Kr., — buvo germaniška. Vėliausi archeologijos atradimai Lietuvoje įrodo, kad ta migracija buvo baltiška.

Baltų pėdsakai bronzos amžiais archeologės Marijos Gimbutienės žemėlapyje
Nuo Baltijos iki Juodosios jūros
2011-02-09 Kas buvo skitai ir ką reiškė Skitija.
284. Paskaitos: : : , , , , .
: Gudai valdė skitus ir visą Rytų Europą nuo jūros iki jūros.

Iš Baltijos pajūrio Skančios pakilę gudai įveikė spalus Dono baseine ir užvaldė visą Skitiją — Rytų Europą nuo Baltijos iki Juodosios ir Kaspijos jūrų. Užsitikrindami susisiekimą Vislos, Nemuno, Dauguvos ir Dunojaus, Dniestro, Bugo, Dniepro, Dono, Volgos upėmis. „Getikos“ autoriaus istoriko Jordanio teigimu, Dakijos ir Skitijos užvaldymą gudai nuolat kartojo savo tautinėse dainose, jų žygdarbius smulkiai ir nuosekliai aprašė Ablabius ir daugelis kitų senovės rašytojų, patvirtino gudų kilmės Ispanijos vyskupai ir karalius Alfonsas X Išminčius. Ilgametė gudų valdžia tuomet vadinamoje Skitijoje klaidino daugelį rašytojų, ėmusių juos vadinti skitais. Pačių gudų istorikai paaiškino, kodėl klaida įvyko, ją ištaisė ir smulkiai aprašė, kokie buvo tikrieji gudai, tuo pačiu paneigdami dabar paplitusią multietnicizmo teoriją.

Darponėjaus legenda
2011-01-29 Apie Dakijos valstybės klestėjimą, prapultį ir Dunojaus gudų likimą.
283. Paskaitos: : : , , , , .
: Ispanijos gudai vadino Dakijos gudus savo gentainiais.

Ispanijoje gerai žinoma, kad dakai ir gudai buvę ta pati tauta. Dar daugiau: istorinis asmuo Darponėjus — dakų vyriausiasis žynys ir karalius — buvo tapęs gudų tautinės legendos herojumi. Ta legenda buvo svarbi ir gyvavo Ispanijoje dar XVII amžiaus pradžioje. Tokio ryškaus ir akivaizdaus fakto pangermanizmas nepaiso todėl, kad Dakijos istorija yra gerai žinoma, tad pripažinus dakus gudais, nelieka jokios galimybės gudų vadinti germanais.

Dakijos getai
2010-11-28 Apie Dakijos kilmę ir getų, dakų, trakų etninius bruožus.
278. Paskaitos: : : , , , , , .
: Dakija buvo Dunojaus gudų valstybė.

Ispaniją užkariavusių gudų vadai ir vėlesni gudų autoriai mini senovės dakų ir vėlyvesnių gudų bendrą kilmę ir tautybę. Tačiau XIX amžiaus istorikai kategoriškai tą giminystę neigia. Šiame knygos skyriuje peržiūrimi vienos ir kitos pusės teiginiai. Baigiama kalbotyros duomenimis, pagal kuriuos dakų kalba priskirtina Dunojaus baltų kalbų grupei.

Gudų kilmės vieta
2010-11-15 Apie gotų, godų, gudų kilmę.
276. Paskaitos: : : , , , , .
: Patys gotai save kildino iš prūsiško Baltijos pajūrio.

Gotų kilmės hipotezių glausta apžvalga, išvardijant svarbiausius gotų germaniškumo argumentus, nurodant tokių teiginių klaidas, jų priežastis, prieštaringumą ir nepagrįstumą. Gudų baltiškos kilmės pagrindimas, remiantis pačių gudų didikų (Tautorikio Didžiojo, Jordanio, Šv. Izidoriaus, arkivyskupo de Rados, karaliaus Alfonso X Išminčiaus ir kitų) raštais, kur jie aiškiai save kildina iš prūsiškojo Baltijos pajūrio. Šį teiginį paremia ir gausūs lyginamosios kalbotyros duomenys, Prūsijos istorikas Praitorius bei visa knygoje nuosekliai suverta tolimosios senovės įvykių raidos grandinė.

Kur išsikraustė dakai?
2010-05-10 Klausimas, kur žinomi dakų pabėgėlių pėdsakai 106-aisiais metais.
229. Pasiteiravimai: : : , , , , , , , .
: Po romėnų genocido 106 metais dab. Rumunijoje baltų nebeliko.

106-aisiais mūsų eros metais Roma nukariavo ir sunaikino dakų valstybę. Senuose raštuose ji buvo suprantama kaip bendresnės didžiulės, bet nesuvienytos valstybės nuo jūrų iki jūrų dalis. Po karo buvusių vietinių gyventojų nebeliko: vieni žuvo, kiti išsikraustė šiauriau, pusę milijono romėnai išvežė į vergiją, o jų vieton atkėlė ir apgyvendino kolonistus. Senbuviai kalbėjo baltiškai, o naujakurių lotyniška kalba ilgainiui virto dabartine rumuniška.

Lietuvos istorijos klubas Čikagoje
2009-12-03 Čikagoje įsisteigė Lietuvos istorijos klubas.
185. Numatoma: : : , , .
: 2009 gruodžio 13 Pranas Jurkus praneš apie naujausius Jūratės de Rosales veikalus.

Čikagoje susibūrė Lietuvos istorijos diskusijų klubas. 2009 metų gruodžio 13 dieną, sekmadienį, 11:30 klubas kviečia į vakaronę, kur teisininkas, rašytojas ir praeities tyrinėtojas Pranas Jurkus pristatys garsios žurnalistės ir mokslininkės Jūratės de Rosales veikalus apie gudų žygius ir seniausią Europos valstybę.

Valdžiai nepavyko uždaryti nepriklausomo žurnalo „Zeta“
2009-11-24 Kaip komunistuojanti Venesuelos valdžia užpuolė ir atsiprašė mūsų žurnalo „Zeta“.
187. Įvykiai: : : , , .
: Tvirčiausio šalies žurnalo skubiai stojo ginti visos Amerikos ir Ispanijos internautai.
Jotvingių žodynėlyje slypi raktas
2009-11-03 Priebalsių suskardėjimo dėsningumai baltų ir ispanų kalbose.
171. Pastabos: : : , , , , , .
: Susidarant ispanų kalbai, p→b, t→d, k→g kito baltiškai, be germaniškų f, h, th.

Penktajame mūsų eros amžiuje gudams užvaldžius Pirėnų pusiasalį, pasikeitė ir vietinė lotynų kalba (romansas), virtusi ispanų kalba. Sprogstamųjų priebalsių p→b, t→d, k→g suskardėjimas, šnypščiamųjų ir gomurinių priebalsių f, h, th išnykimas rodo, kad gotai buvo ne germanai, o baltai (gudai).

Antikomunistinis sąjūdis Venesueloje
2009-10-01 Žurnalo „Zeta“ redaktorės pranešimas iš komunizman žengiančios Venesuelos.
151. Įvykiai: : : , .
: Venesuelos studentai vakar laimėjo bado streiką šalyje.
Ar mūsų valstybei tik tūkstantis metų?
2009-10-01 Init TV apie išbrauktą protėvių praeitį prieš Lietuvos krikštą.
152. Vaizdo įrašai: : : , , , , , , , .
: Mūsų valstybė seniausia Europoje.

Init TV laidos „Nuomonės. Istorija, kurios nežinome“ vedėjas Sigitas Valadka kalbina Jūratę de Rosales ir Guillermo Morón iš Karakaso, Dario Fernández-Morera iš Čikagos, Aivarą Lileiką iš Londono, Algirdą Girininką iš Klaipėdos, Romualdą Grigą, Rimantą Matulį ir Vladą Palubinską iš Vilniaus, Algirdą Patacką, Virginiją Skučaitę ir Leopoldą Krušinską iš Kauno apie protėvių senovę prieš Lietuvos didžiąją kunigaikštystę. Čia ne kopija, o tik vaizdas į laidos įrašus, saugomus Init TV sandėly.

Klasikos Muzikinis pastišas Jūratės de Rosales gimtadieniui
2009-09-09 Karaliaus Alfonso X Išminčiaus nuopelnai klasikinei muzikai ir istorijai.
137. Garso įrašai: : : , , , , , , , .
: Alfonsas X Išminčius liudija aukštą gudų ir senosios Europos kultūrą.

2009-09-09 „Klasikos“ radijo laidos „Muzikinis pastišas“ vedėja Jūratė Vičienė kalbina Gabrielių Gykį, Leopoldą Krušinską ir Jūratę Rosales jos 80-ojo gimtadienio proga. Apie šios darbščios, protingos ir garbingos moters, gyvenančios Venesuelos sostinėje Karakase, nuopelnus Lietuvai. Bei apie Kastilijos ir Leono karaliaus gudų kilmės Alfonso X Išminčiaus nuopelnus klasikinei muzikai, Europos kultūrai ir lietuvių protėvių istoriografijai.

Krikstas
Kaip kalbėjo gudai, atvykę į Ispaniją
2009-04-23 Protėvių senovės atskleidimas, tyrinėjant istorijos raštus ir kalbos duomenis.
29. Paskaitos: : : , , , , , , , .
: Gotai buvo ne barbarai germanai, o baltų išeiviai gudai.

Istorinės kalbotyros duomenys patvirtina metraščius, kad vadinamieji gotai buvo ne barbarai germanai, o baltai išeiviai — gudai (godai). Ir kad gudai buvo ryškiai aukštesnės kultūros už tuometinius Europos barbarus. Atsikraustę į Pirėnų pusiasalį, gudai pakeitė lotynų tartį į romansą, iš kurio kilo ispanų kalba.

Jūratė de Rosales
Senasis aisčių giminės metraštis
2009-04-08 Knygos pristatymas, jos bibliografinis aprašas, paminėjimai žiniasklaidoje.
31. Pateiktys: : : , , , , , , , .
: Baltų valstybė buvo pirmoji Europoje, dar prieš keturis tūkstančius metų.

Jūratės de Rosales 2000-aisiais metais išversta, bet tik 2009 išleista knyga pagal ispanų kalba paskelbtą jos istorijos tyrimą „Los Godos“, vėliau išleistą ir anglų kalba „Goths and Balts“. Remdamasi senovės graikų, romėnų, kitų tautų istorikų, geografijos tyrinėtojų darbais, archeologijos ir kalbotyros duomenimis, jos pačios vienoje Karakaso bibliotekoje aptikta XIII a. Ispanijos kronika ir gausiais kitais šaltiniais, autorė įrodo, kad istorijos analuose minimi gudai, gyvenę nuo Vyslos iki Uralo, iš Pabaltijo rengę žygius į Romą, Indiją, kitus tolimus kraštus, buvo ne germanų ar slavų, o aisčių — lietuvių, latvių, prūsų ir kitų baltų genčių protėviai.

Dingusi senosios Europos kultūra
2007-11-03 Apie Jūratės Rosales istorinius tyrinėjimus ir knygą „Didžiosios apgavystės“.
138. Garso įrašai: : : , , , , , , , .
: Europos istorija suklastota visai neseniai, tik Lietuvai apsikrikštijus ir praradus valstybę.

2007-11-03 „Žinių radijo“ laidoje „Avilys“ Audrys Antanaitis kalbina iš tolimosios Venesuelos į Lietuvą atvykusią Jūratę de Rosales jos knygos „Didžiosios apgavystės“ išleidimo proga.

galas

‡ 2010 „Sava Lietuva“:
  Kas?
  Kaip?
  Kodėl?